Mediacija

Vaikai mediacijoje

Vaiko įtraukimas į mediacijos procesą vertinamas nevienareikšmiškai. Mes aptarsime, ar svarbus vaiko įtraukimas į mediacijos procesą ir ar tai gali padėti išspręsti bylą.

Galime išskirti dvi priešingas profesionalų pozicijas:

  1. Įtraukti vaiko išklausymą į mediacijos procesą;
  2. Neįtraukti vaiko į mediacijos procesą.

Yra palaikančių abi šias pozicijas. Mes neteikiame pirmumo kuriai nors iš šių pozicijų. Tačiau mes išskirsime kelis už ir prieš abiejose pozicijose, į kuriuos kiekvienas mediatorius turėtų atsižvelgti spręsdamas, ar išklausyti vaiką mediacijos procese.

Argumentai už vaiko išklausymo įtraukimą į mediacijos procesą:

  1. Dažnai tėvai ilgą laiką neturi gero kontakto su vaiku ir nežino jo poreikių, interesų, norų.
  2. Vaikas anksčiau nebuvo išklausytas nei tėvų, nei trečiosios šalies ir jaučia poreikį išsakyti savo požiūrį.
  3. Vaikas gali suteikti mediatoriui naudingos informacijos ir jos detalių, kurie nebuvo paminėti nė vieno iš tėvų ar buvo sąmoningai praleisti.
  4. Vaikas myli abu tėvus ir gali būti daugiau ar mažiau nešališkas.
  5. Vaikas yra labai jautrus, geras stebėtojas, jaučia problemas „iš vidaus“.
  6. Kai tiesiogiai išgirsta vaiko kalbą, tėvai gali pakeisti savo elgesį, požiūrį, netgi poziciją teigiama linkme.
  7. Kartais vaiko dalyvavimas tampa lemiamu mediacijos momentu – tai gali „pralaužti ledus“.

Tie, kurie nepalaiko vaiko išklausymo mediacijoje gali remtis šiais argumentais:

  1. Vaiko dalyvavimas bylos nagrinėjime ar bet kuriame kitame procese yra žalingas, sukeliantis stresą ir jį šokiruojantis.
  2. Vaiku gali manipuliuoti kuris nors iš tėvų.
  3. Vaikas dažnai keičia savo prioritetus.
  4. Vaikas mėgsta fantazuoti: kartais jis gali papasakoti istoriją, kurios niekada nebuvo. Tada iškyla klausimas, kiek galima pasitikėti jo suteikta informacija.
  5. Vaikas gali norėti įtikti abiem tėvams ir pateikti prieštaringą informaciją.
  6. Vaikas neturi pakankamai gebėjimų išreikšti žodžiais savo jausmus, poreikius, baimes.

Žinoma, mediatorius turėtų atsižvelgti į pagrindines mediacijos taisykles ir principus spręsdamas dėl vaiko dalyvavimo konkrečiu mediacijos atveju. Mediatorius turėtų griežtai laikytis konfidencialumo, neutralumo ir šalių lygybės principų.

Bet kuriuo atveju vaiko dalyvavimas mediacijos procese turėtų būti įgyvendinamas laikantis specialių taisyklių ir atkreipiant dėmesį  į šiuos aspektus:

  1. Mediatorius turėtų turėti specialų išsilavinimą (pageidautina psichologijos) ar būti baigęs papildomus mokymus, kaip dirbti su vaikais; neverbalinės komunikacijos gebėjimams turėtų būti skiriamas ypatingas dėmesys.
  2. Empatija. Mediatoriui turėtų būti svarbu vaiko rūpesčiai, baimės.
  3. Skirtingose šalyse galioja skirtinga praktika dėl vaiko dalyvavimo mediacijos procese. Mediatorius turėtų turėti omenyje nacionalines taisykles, tradicijas ir daugiakultūrinius aspektus.
  4. Pasiruošimas. Vaikas jo dalyvavimui mediacijos procese turėtų būti tinkamai paruoštas jo tėvų.
  5. Branda. Paprastai minimalus amžius nustatomas pagal analogiją su teismo procesu ir įvairiose šalyse yra skirtingas (pvz., Vokietijoje teismuose išklausomas net 3-4 metų vaikas, Prancūzijoje – 10-12 metų; Bulgarijoje – apie 10 metų).
  6. Nacionalinių teisės aktų skirtumai dėl vaiko išklausymo. Įstatymai ir kiti teisės aktai, taikytini dėl vaiko išklausymo teismo procese, gali būti atitinkamai taikomi ir mediacijos procese (pvz. Vokietijoje teisėjas susisiekia su Jaunimo gerovės įstaiga, Bulgarijoje įtraukiami socialiniai darbuotojai).
  7. Vaiko išklausymo vieta. Paprastai vaiko apklausa vykdoma specialiai paruoštame kambaryje, kur gali būti padėta žaislų, piešimo priemonių ir pan., kad patalpa atrodytų vaikiškesnė.
  8. Mediatorius turėtų pasiruošti daugiau atvirų klausimų ir švelninti klausinėjimą. Klausimai neturėtų būti agresyvūs, netiesioginiai.
  9. Kalba. Mediatorius turėtų kalbėti paprasta suprantama kalba, o ikimokyklinukams ji galėtų būti netgi vaikiška, galima naudoti pasakų personažus, pasakoti istorijas ir pan.
  10. Socialinių darbuotojų dalyvavimas. Socialiniai darbuotojai galėtų padėti mediatoriui.
  11. Formos pasirinkimas. Mediatorius turėtų nuspręsti, ar geriau klausimus vaikui pateikti bendrame susitikime su tėvais ar atskirai nuo tėvų. Jeigu surengiamas bendras susitikimas, turėtų dalyvauti abu tėvai. Mediatorius gali užsirašyti ar įrašyti vaiko pasisakymą audio, video priemonėmis arba suteikti vaikui galimybę nupiešti atsakymus ir juos vėliau pateikti tėvams. Net jeigu vaikas nėra išklausomas, mediatorius gali vaiko nuotrauką su kokiu nors jo žaislu padėti mediacijos patalpoje ant tuščios kėdės šalia tėvų.

Sunku nustatyti bendrą taisyklę, kada vaiko išklausymas mediacijoje turėtų būti privalomas, tačiau tai gali būti labai svarbu siekiant gauti svarbiausią informaciją ir vesti lengvesnes derybas. Mes galime rekomenduoti mediatoriams kiekvienu individualiu atveju spręsti, ar reikalingas vaiko išklausymas, ar tai protinga ir gali palengvinti mediacijos procesą ar to reiktų vengti.

Šis paveikslėlis yra konferencijos dalies „Vaikas mediacijoje“ rezultatas

  • 4-2

The interview with the workshop facilitator Dagmar Lägler (BAFM e.V.) explains the elements of the graphic.

Interviu su šios dalies moderatore Dagmar Lägler (BAFM e.V.) paaiškina grafiko elementus.

Žiūrėti kaip PDF dokumentą.

 

KITAS MODULIS

Google Translation

Data Protection & GDRP compliance